2015 m. birželio 22 d., pirmadienis

Kalba - manipuliavimo priemonė

Radau čia tokį mokyklinį tekstuką. Įdomu paskaityti senus rašinius.:)

Kalba turi daugybę funkcijų. Ji padeda žmonėms bendrauti, išreikšti save, keistis informacija ir panašiai. Tačiau nevisada kalba yra naudojama sąžiningai – dažnai ji tampa manipuliavimo įrankiu. Manipuliavimas yra apibrėžiamas kaip veiksmas, kuriuo yra siekiama kitą žmogų priversti savo noru daryti tai, ko iš tikrųjų norime mes. Taigi vienas iš galimų manipuliacinių veiksmų yra paprasčiausias kalbėjimas. Pasitelkdami kalbą, manipuliuoja daugybė žmonių – nuo penkerių metų vaikų iki prekybininkų, todėl ši tema yra aktuali ir plačiai nagrinėjama. Tiek mokslinėje literatūroje, tiek paprastuose populiariuosiuose straipsniuose yra aprašomi manipuliavimo bruožai, būdai kaip galima atpažinti manipuliuotojo veiksmus bei kaip išvengti manipuliavimo pasekmių.
                      Bandant perprasti kokį nors reiškinį, nesvarbu ar siekiant apsaugoti save, ar norint pačiam išmokti kažkokių gudrybių, pirmiausiai reikia apie jį surinkti informaciją. Kalbant konkrečiai apie manipuliavimą, siekiant jo išvengti, taip pat vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti informacijos ieškojimas. Žmogus nesidomėdamas manipuliacija, gali dažnai nepastebėti, jog juo yra manipuliuojama. Dėl šios priežasties svarbu domėtis pačiu manipuliavimo reiškiniu, manipuliuotojo bruožais ar net gi manipuliavimo patarimais, kurių išmanymas leis lengviau pastebėti visa tai kitų elgesyje. Taigi norint gauti daugiau informacijos, galima paprasčiausiai naudotis internetu ieškant įvairių straipsnių šia tema. Taip pat būtų pravartu pasidomėti ir mokslininkų įžvalgomis, skaitant tyrimus bei mokslinę literatūrą. Domėjimasis manipuliavimu atskleis šio reiškinio bruožus ir padės jo išvengti.
                      Įvairiuose straipsniuose galima rasti daugybę patarimų kaip atpažinti manipuliavimą. Skirtingi straipsniai orientuoti į įvairias sferas, kuriose galima patirti manipuliavimą: santykiai, prekyba, teisinė sistema ir pan. Taigi pateikiama ir skirtingi bruožai, iš kurių galima pastebėti, kad tavimi yra manipuliojama, kurie gali būti universaliai pritaikyti įvairiose situacijose. Vienas iš bruožų, leidžiančių nuspėti apie manipuliuojantį elgesį yra vertimas  greitai apsispręsti, nepaliekant laiko pagalvoti. Tokio elgesio pavyzdžiu galėtų būti visiems gerai žinomos tele-parduotuvės. Jų reklamose šaukiama apie mažas kainas ir galimybes gauti papildomą prekę nemokamai arba norimą prekę pigiau, paskambinus ir užsisakius prekę telefonu DABAR. Taigi žmogus, susižavėjęs preke bei galimybe ją įsigyti pigiau neturi laiko kritiškai pamąstyti ar prekė jam reikalinga, todėl ima telefoną ir skambina. Jei būtų galėjęs ilgiau pagalvoti ar ši prekė jam išties reikalinga arba pasvarstęs galimybes įsigyti ją kitur už mažesnę kainą,  galbūt būtų neskambinęs. Taigi derėtų atkreipti dėmesį į kito žodžius situacijose, kuriose jaučiama, jog nepaliekama laiko pagalvoti.
Dar vienas signalas apie manipuliavimą gali būti paprasčiausias žodis ,,kadangi‘‘. Buvo atliktas tyrimas su žmonėmis, laukiančiais eilėje prie kopijavimo aparato. Vienu atveju priėjo žmogus ir pasakė  ,,Atsiprašau, turiu penkis puslapius. Ar galėtumėte mane praleisti?‘‘ jį praledo 60procentų žmonių. Kuomet jis priėjo ir pasakė: "Atsiprašau, turiu penkis puslapius. Ar galėtumėte mane praleisti, kadangi labai skubu?" praleisti sutiko 94 procentai. Galiausiai buvo bandyta žmonių reakcija, kuomet pasakomas argumentas, bet nelabai logiškas:"Atsiprašau, turiu penkis puslapius. Ar galėtumėte mane praleisti, kadangi turiu pasidaryti kopijas." Bet vis dėl to sutiko praleisti 94 procentai kaip ir pateikus logišką argumentą. Taigi galima matyti, jog tiesiog pateikiant žmonėms priežastis, kodėl jie turi kažką daryti, jie sutinka, net jei argumentuose trūksta logikos. Tad kai yra ko nors prašoma, reikėtų atidžiau įsiklausyti į tai, kas yra sakoma, aklai  nevykdant prašymų.
Dar vienas, dažnai aptariamas manipuliavimo požymis – kreipimasis į sąžinę. Paprastai tariant – kažkas duodama, o po to siekiama gauti kažką mainais. Šį bruožą galima pastebėti įvairiose situacijose. Pavyzdžiui draugas karts nuo karto daro įvairias paslaugas, o po to kreipiasi, sakydamas, kad šiaip jis nieko niekada neprašo, bet dabar jam labai reikia paslaugos, tarkime, pagloboti katę savaitgalį. Taigi, tarsi nepaliekama kita išeitis tik sutikti, kadangi jaučiama skola draugui, kuris tau padeda, tad turi padėti ir jam, nors galbūt planavai savaitgalį kur nors išvykti. Tą patį bruožą galima įžvelgti ir prekyboje. Pavyzdžiui, pardutuvėje prie žmogaus prieina prekiautojai su sūrių pavyzdžiais. Jį vaišina įvairių rūšių sūriais, jis ragauja. Tačiau paragavus, siūloma įsigyti jų produkcijos. Kadangi žmogus jau gavo kažką nemokamo iš prekeivių, jaučiasi skolingas ir siekdamas numalšinti sąžinės graužatį nusiperka sūrio. Pastebėjus, kad žmogus kažko siekia, primindamas apie praeityje padarytas paslaugas ir taip sukeldamas sąžinės graužatį, galima įtarti, jog yra naudojama manipuliacija, kaip ir tais atvejais kai jaučiamas spaudimas greit apsispręsti bei argumentuojama nelogiškais sakiniais.
Nei vienas žmogus nenori būti manipuliavimo auka, todėl reikėtų žinoti kaip to išvengti. Kaip jau minėjau anksčiau, svarbu turėti informacijos apie manipuliavimą, kuri padės atpažinti manipuliatyvų elgesį. Taip pat svarbu išlaikyti sąmoningumą ir kritinį mąstymą. Jeigu manipuliatorius spaudžia priimti sprendimą greitai, derėtų nepasiduoti įtakai ir leisti sau pagalvoti ilgiau ir apmąstyti įvairias sprendimų galimybes, o ne tik tą, kuri yra peršama. Kaip minėtame pavyzdyje apie tele-parduotuvės siūlomą prekę: prieš perkant daiktą visuomet reikia apmąstyti jo reikalingumą, apgalvoti alternatyvas, kur dar būtų galima jį nusipirkti galbūt net mažesne kaina ir nepamiršti, kad reklama rodoma kelis kartus per dieną su tais pačiais skambiais šūkiais, kad tik dabar paskambinus gausite ypatingą nuolaidą. Siekiant išvengti manipuliavimo kai bandoma paveikti jūsų sąžinę, reikėtų nepamiršti savo teisės rinktis. Svarbu pasitikėti savimi ir žinoti, kad jeigu kitas padarė jums paslaugą, dar nereiškia, kad esate skolingas. Tarkime draugas, kuris dažnai darė įvairias paslaugas, paprašo ne pasaugoti katę, o leisti pagyventi metus tavo namuose? Tai rodo minties apie skolą absurdiškumą. Žmogus, kuriam buvo kažkaip padedama, neprivalo daryti visko, ko tik paprašys kitas. Išlieka galimybė rinktis, o pasirinkus nebijoti pasakyti ne – savo sprendimus išsakyti pasitikint savimi. Taigi kiekvienu atveju, kuomet jaučiamas manipuliatyvus elgesys, svarbu išlikti budriam, įsiklausyti į kito žodžius bei leisti sau laiko pagalvoti ir apsispręsti bei įsitikinti ar sprendimas kažką padaryti yra tavo ar primestas kito žmogaus.

Iš manipuliavimo bruožų ir pavyzdžių galima pastebėti, kad kalba nesunkiai pasitarnauja kaip manipuliavimo įrankis. Kalba panaudojama įtikinamoms kalboms, reklaminiams šūkiams sukurti, kurie dažnai nepalieka laiko apsvarstyti ar priimti sprendimai iš tiesų yra tavo. Kartais priversti žmogų padaryti kažką prieš jo valią užtenka vos vieno žodžio ,,kadangi‘‘, kas rodo kalbos galingumą. Tačiau žmogus kalbą gali panaudoti ir priešingiems tikslams pasiekti – išvengti manipuliacijos. Čia kalba gali pasitarnauti kaip įrankis analizuoti manipuliuojančių žmonių žodžiams, atsisakymui daryti tai, kas prieš tavo valią bei gauti informacijos, kuri bus naudinga kovojant su manipuliacija.

2015 m. birželio 17 d., trečiadienis

Laisvė?

Jau kuris laikas mano mintys nebuvo čia užklydę. Turėjau ką rašyti, tad turbūt rašyti malonumui buvo per didelė prabanga. Tačiau kalendorius ištuštėjo ir ėmė kirbėti rašymo ilgesys.

Paskutinė mano veikla - bakalaurinio rašymas. Buvau gerokai čia įstrigusi. Turėjau metų trukmės akademines atostogas, per kurias dirbau nekenčiamą darbą. Prieš daugiau nei mėnesį iš jo išėjau, kad galų gale pabaigčiau tai ką pradėjau. Nesitvėriau savo kailyje pajusti laisvę, kurios taip trūko tame darbe. Ten sąlygos vis labiau artėjo link kalėjimo - negali sėdėti, negali kalbėti, nebegali lakuoti nagų, nešioti auskarų,.. Tad paskutinį kartą vartams užsivėrus už nugaros pajutau - laisvė! Tačiau laisvės pojūtis neužsibuvo. Teko sėsti prie darbo rašymo. Vis tik man pagaliau pavyko. Dabar oficialiai nedarau nieko. Kitaip sakant - esu laisva. Tik nežinau ką su ta laisve daryti ir ar iš tikrųjų tai yra laisvė. Dienas leidžiu nykiai, ne visai taip, kaip įsivaizdavau. Gal per didelė filmo ''Into the wild'' įtaka, kur pasakojama apie vaikino pabėgimą į Aliaską, atsisakius pinigų ir komforto. O gal per didelė baimė elgtis laisvu. Nes su laisve ateina ir neapibrėžtumas, nesaugumas. Iš ties kilo asociacija su mano kate - ji visada lenda prie durų ir langų, tarsi norėtų pabėgti, bet kai ją stumteli pro duris, bijo ir bėga nuo jų šalin. Tad reikia iš naujo pergalvoti kas man yra laisvė ir kiek esu pasirengusi už ją atiduoti.

https://www.youtube.com/watch?v=lm8oxC24QZc

2014 m. vasario 5 d., trečiadienis

''Apie gyvenimo trumpumą''

''Mes ne mažai laiko turime, bet daug jo prarandame. Gyvenimas yra ganėtinai ilgas, sočiai jo užtenka didžiausiems žygiamas, jei jis visas gerai panaudojamas. Tačiau kai praplaukia palaidai ir be rūpesčių, kai nepaskiriamas jokiam tauriam reikalui, artėjant paskutiniajai valandai pajuntame, kad jis jau praėjo, o kada ėjo - nepastebėjom. Štai kaip yra: ne gaunam trumpą gyvenimą, bet padarome jį tokį, ne skurdžiai esame, o švaistūnai. Kaip pas blogą šeimininką patekę gausūs turtai beregint išsimėto, o nedideli, bet gerai saugomi auga, taip žmogaus amžius daug duoda mokančiam tinkamai tvarkytis.'' Taip kalba Seneka savo knygoje ''Apie sielos ramybę''. Perskaičiusi skyrių ''Apie gyvenimo trumpumą'', iš kurio ir paimta ištrauka, jaučiausi it supurtyta. Nieko naujo nesužinojau, tačiau žodžiai buvo įkvepiantys, įsirėžiantys. Knygą perskaičiau prieš keletą dienų, o jos žodžiai vis dar aidi galvoje. Kuomet baigiau ją skaityti, turėjau 3 laisvadienius. Paprastai būnu auka, nuvargusi, norinti gulinėti visą laisvalaikį. Bet po knygos, kažkokia spyruoklė įsitempė viduje ir šovė mane prie nepadarytų darbų. Taip per savaitgalį baigiau knygą,  įpusėjau naują, persodinau paprikėles, prisodinau naujų prieskoninių žolelių, apdekoravau jau metus stovinčias medines dėžutes, tvarkiausi, skalbiau, gaminau. Jaučiausi it ant spranų nuveikusi tiek daug. Su nekantrumu laukiau naujų išeiginių ir jaučiau liūdesį, kad švaistysiu laiką darbe, kuris realiai neduoda man to, ko norėčiau. Teoriškai, tik teoriškai kažką išmokstu. Tikiuosi nepraeis tas ūpas veikti daug, gyventi taip, kad nereikėtų gailėtis. Ūpui gęstant, pavartysiu Senekos knygą, kuri ir buvo šitų pokyčių šaltinis.





2014 m. sausio 5 d., sekmadienis

Apvertus smėlio laikrodį

Praėjo metai, subėgo paskutinės smiltelės į smėlio laikrodžio dugną. Padaryta per metus daug, nepadaryta dar daugiau. Bet kalbėsiu tik apie skaitymą. Sunku buvo rasti laiko ir noro knygoms. Tinklapyje goodreads.com buvau nustačiusi knygų iššūkį - 20 knygų per 2013 metus. Perskaičiau 11. Pritrūko gana nemažai. Kilo mintis - gal šiemet reikėtų užsibrėžti mažiau? Bet vėliau bemąstant apie tai supratau, kad tai, kad kažko nepadarei, nereiškia, kad negali padaryti ir nebūtina nuleisti kartelės. Galbūt iš tikrųjų susiklostė netinkamos aplinkybės tikslui pasiekti? Galbūt viduje kažko pritrūko? Ir galbūt šiais metais susisklostys kitaip. Todėl vėl nustačiau 20ies knygų iššūkį, nusprendusi nenuvertinti savęs. Kai taip užsispiriu, dažniausiai rezultatas nenuvilia. Taigi šiandien sausio 5oji, o sąrašėlį jau papildė viena knyga, kaip sako goodreads.com - nice start.:) Knyga atradimas - G. Bončkutė-Petronienė ,,Pas kunigą ir detektyvą - psichologo kabinete''. Rašo psichoterapines istorijas. Stilius panašus į mano vieno mėgiamiausių autorių I. D. Yalom. Patiko ir žadu daugiau jos knygų paskaityti.

Sako praėjus metams, pravartu apžvelgti ką nuveikei, taigi peržvelgsiu savo perskaitytų knygų sąrašėlį, nors ir nepilną..:)
I. D. Yalom ,,Kai Nyčė verkė''
S. Parulskis ,,Sraigė su beisbolo lazda''
A. Anra ,,Katinas Temzėje''
U. Nilsson ,,Blogio jėga''
I. D. Yalom ,,Spinozos problema''
I. D. Yalom ,,Žvelgiant į saulę''
I. D. Yalom ,, Gydymas Šopenhaueriu''
P. Coelho ,,Valkirijos''
H. Murakami ,,Norvegų giria''
L. S. Černiauskaitė ,,Artumo jausmas''
L. S. Černiauskaitė ,,Benedikto slenksčiai''

Akivaizdu kokie autoriai patinka. Skaitydama Yalom visada viliuosi, kad jis jau rašo naują knygą ir greit ją išleis. Černiauskaitė viena iš nedaugelio mano skaitomų lietuvių autorių, kažkuo labai traukianti. Murakami, kartais sunkiai suprantamas, bet visada maloniai skaitosi. Supratau, kad turiu gerą intuiciją rinkdamasi knygas, nes dažniausiai nenusiviliu pasirinkimu.

2013 m. spalio 29 d., antradienis

Pasimatymai

Kai norime kur nors nueiti, nuveikti, galvojame ką pasikvietus kartu. Su kitais linksmiau, drąsiau, įdomiau. O kartais tiesiog taip paslepiama vienatvės baimė. Kaip dažnai bėgame nuo savęs. Bijome savo minčių, kurios primena, smerkia, liūdina. Bet pokalbis su savimi reikalingas. Jei nežinosi būdų susikalbėti su savimi, negalės to ir kiti. Ketvirtadienį, ilgai galvojusi su kuo keliauti į filmą, nusprendžiau eiti viena. Pabūti tik su savo problemom, tik su savo džiaugsmais, tik su savimi. Su niekuo nederinti kur eiti, kada išeiti, kiek užtrukti. Į filmą bilietų negavau - tuo įdomiau. Nusprendžiau pasivaikščioti, kad jau atvykau iki centro. Apvaikščiojau pagrindines gatves, nuklydau į senamiestį. Ėjau sparčiai, kvėpavau giliai. Gerai galvojosi. Radau tai ko ieškojau - užrašų knygelę, į kurią klijuosim su draugu lankytų vietų ir renginių priminimus (bilietus, juosteles, lankstinukus ir t.t.), kad po to būtų lengva prisiminti ir pasidžiaugti, nes kaip bebūtų gaila - atmintis dyla. Radau ir aplankiau du knygynus. Nusipirkau knygą už 10lt. Ir čia galiu pasigirti, buvo dvi alternatyvos: pigi Haruki Murakami knyga (mėgstamas rašytojas) ir negirdėtos lietuvių autorės romanas. Taigi pagalvojau, kad surizikuosiu, nes Murakami skaito visas pasaulis, o lietuvių rašytojus paremti svarbiau. Taigi po pasivaikščiojimo buvo ne visai pagirtinia veikla. Pusiau. Skaičiau Parulskį Makdonalde.:D Dvasiškai praturtėjau ir pastorėjau. Na ir vakaras su savimi baigėsi skaitymu mašinoje, laukiant draugo darbo pabaigos. Keista, neįprasta diena po kurios buvau laiminga. Kitą dieną jaučiau daug didesnį norą tikram pasimatymui. Su vakariene, žvakėm, muzika. Buvimą su žmogumi įvertinau dar labiau ir šiandien pabudau anksti geros nuotaikos. Padariau išvadą, turbūt ne pirmą kartą, kad reikia pabūti su savimi, kad galėtum būti su kitais.

Šeštadienis

2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Keisti ženklai

Nesu iš tų, kurie tiki likimu. Bent jau nebuvau. Netikėjau ir nežemiškosiomis jėgomis. Bet paskutiniu metu aplanko įvairūs ženklai, kuriuos darosi sunku įvardinti kaip atsistiktinumą. Kuomet turėjau labai sunkią savaitę ir nerimavau dėl ateities, į rankas pakliuvo įvairių žurnalų su straipsniais apie harmoniją, gyvenimą čia ir dabar nesižvalgant pernelyg atgal ir į priekį. Pakaičius aplankė šiokia tokia ramybė. Šiandien gavau dvi blogas žinias dėl studijų, po kelių minučių pažiūrėjau į el. paštą, o ten -  laiškas su tema ''kas beatsitiktų niekada nepasiduok'' (nors tai tebuvo spam'as). Pasijaučiau lyg kažkas nežemiško mane globotų ir bandytų suteikti stiprybės. Taip pat vieną vakarą, kuomet nuotaika buvo itin bjauri, FB už akių užkliuvo vienas žmogus, kurio profilį atsidarius pasidarė liurbiška liūdėti, kai kažkas taip moka džiaugtis smulkmenomis. Jaučiuosi geriau, nes paskutiniu metu neradau ramybės ir įkvėpimo savyje bei artimoje aplinkoje, bet visa tai aplanko iš kažkur toliau, keičiausiais būdais. Galbūt tai kažkas nežemiško, o gal tiesiog nesąmoningai pati randu tai, ko man dabar labiausiai reikia. Kas tai bebūtų, esu dėkinga.

2013 m. liepos 12 d., penktadienis

Mylėk save. Su saiku.

Turbūt nerasime knygyno, kuriame nebūtų knygų, kurios moko kaip pamilti save. Taip pat pilna straipsnių, studijų, kursų, video, kuriuose dalinami patarimai šia tema. Taip, iš tiesų daugybė žmonių save nuvertina, iškelia tik blogąsias savybes, nepasitiki savimi ir negali pamatyti kitos savo pusės - gerosios, kuria verta didžiuotis ir puoselėti. Šia tema visko tiek daug, kad nesiimsiu apie tai kalbėti. Kur kas įdomiau šiuo metu man atversti kitą medalio pusę ir pažiūrėti į tuos, kurie myli save per daug.
Turbūt nereikia būti diplomuotu psichologu ar būti perskaičius socialinės psichologijos vadovėlių, kad suprastum - žmogui svarbiausia yra jis pats. Kalbant moksliškiau, žmogui būdinga į save nukreiptas psichinis aktyvumas. Socialinė psichologija vadina tai dėmesio centro efektu. Taigi, tas efektas būdingas kiekvienam. Nereikėtų to suprasti kaip trūkumo - tai visiškai natūralu ir net gi reikalinga palaikant psichologinę sveikatą. Tačiau kartais tas dėmesio centras pasidaro per ryškus, o aplinkinis pasaulis nublanksta. Per ryškus labai įvairiomis prasmėmis: gali save matyti kaip patį blogiausią, pati droviausią ar pati nuostabiausią.
Pačiam nuostabiausiam galima pritaikyti terminą narcisizmas. Jei pažvelgtume į mitologiją, tai Narcizas buvo neapsakomo grožio, tačiau žiaurus ir kitus atstumiantis jaunuolis, kuris dievų buvo nubaustas ir įsimylėjo savo atvaizdą vandenyje taip, kad negalėjo atsitraukti - nei gėrė, nei valgė, nei miegojo ir pražuvo.

Narcizo vardą pasiskolino psichologijos mokslas ir pavadino vieną asmenybės sutrikimą narcisizmu (kuomet žmogui būdingas savo reikšmės pervertinimas ir noras, kad juo kiti žavėtųsi). DSM-IV įvardijami simptomai būdingi narcisitiniam asmenybės sutrikimui: kitų išnaudojimas siekinat savo tikslų; tikisi būti vertinamas kaip pranašesnis net ir nepasiekus laimėjimų; tikisi nuolatinio dėmesio, žavėjimosi, pastiprinimo iš kitų; pavydi kitų ir mano, kad taip pat pavydi jo; yra apsėstas minčių ir fantazijų apie didelę sėkmę, patrauklumą, jėgą, intelektą; empatijos stoka; yra arogantiškų nuostatų ir elgesio; nerealistiškai tikisi ypatingo elgesio su jais. Taip pat šį būdingų bruožų sąrašą būtų galima pratęsti. Tačiau nereikėtų skubėti klijuoti narcizo etiketės žmogui kol ant sienos nekaba psichiatro išsilavinimą liudijantis popierius (nors net ir tokiu atveju skubėti nevertėtų). Tačiau šis sąrašas padeda analizuoti žmones, kuriems galbūt visai nereikalinga psichiatro konsultacija, tačiau tarp savęs nuvertinimo ir aukštinimo, artėjantiems prie per didelės meilės sau.
Taip ir prasidėjo mano analizė, kuomet susidūriau su žmogumi, kuris gana pasikeitė per metus. Klausant to žmogaus apie jo, mano akimis, pakankamai mažus pasiekimus (lyginant su žmonėmis, kuriuos susitinku universitete, kurie man dėsto paskaitas, kurių e-paskaitų klausau iš žymių pasaulio universitetų, kurių mokslinius darbus tenka skaityti, galų gale kurių išradimais tenka naudotis kiekvieną dieną nei nenutuokiant kaip tai veikia), susidaro įspūdis, kad gavo Ph. D, o ne baigė ''manikiūristės'' kursus. Tuo tarpu apie kitų pasiekimus girdėti nenori ir nemato jų vertės. Ji žarsto patarimus kitiems, siūlo paslaugas, nei nesuvokdama, kad gali jiems pakenkti, tiek kalbomis, tiek veiksmais. Juk negalima sudarinėti mitybos plano, baigus mokslus apie nagus, plaukus, makiažą. Negalima daryti masažo kitiems nebaigus specialių kursų. Negalima braižyti nagų paviršiaus aštria dilde, siekiant ''suaktyvinti nagų kraujotaką''. Negalima žmogaus vadinti bevaliu jei turi antsvorio. Visa tai gali padaryti tiek psichologinę, tiek fizinę žalą kitam. Grįžtant prie DSM-IV, šiame žmoguje įžvelgiu narcisizmo bruožų - jaučiasi pranašesnė, siekia dėmesio, elgiasi arogantiškai, neempatiška (na tik ko gero jie nėra tiek išreikšti ar jų pakankami daug, kad būtų galima diagnozuoti sutrikimą).
Skambu bjauriai, žinau. Tačiau man to reikėjo ne tam, kad apjuodinčiau kitą. Tai buvo tam, kad padėčiau sau ir kitiems suprasti, kad nors ir esi ryški ir graži žvaigždė, planetoji švieti ne vienas. Gražiai šviečia (galbūt kitaip, savaip) ir kaimynas, ir grupiokas, ir John'as iš Amerikos - visata didelė. Ir svarbu nebūti apakintam savo šviesos, kad pamatytum kitus, kad galėtum suprasti, pažinti, teisingiau vertinti ir tobulinti save, kad įvertintum - kuo tu esi geresnis už kitus ir kokių trūkumų turi. Nes jei matysi (kaip tas mitologinis Narcizas) tik save, būsi aklas likusiam pasauliui, kitiems žmonėms, iš kurių gali kažką išmokti, sužinoti.