2015 m. birželio 22 d., pirmadienis

Kalba - manipuliavimo priemonė

Radau čia tokį mokyklinį tekstuką. Įdomu paskaityti senus rašinius.:)

Kalba turi daugybę funkcijų. Ji padeda žmonėms bendrauti, išreikšti save, keistis informacija ir panašiai. Tačiau nevisada kalba yra naudojama sąžiningai – dažnai ji tampa manipuliavimo įrankiu. Manipuliavimas yra apibrėžiamas kaip veiksmas, kuriuo yra siekiama kitą žmogų priversti savo noru daryti tai, ko iš tikrųjų norime mes. Taigi vienas iš galimų manipuliacinių veiksmų yra paprasčiausias kalbėjimas. Pasitelkdami kalbą, manipuliuoja daugybė žmonių – nuo penkerių metų vaikų iki prekybininkų, todėl ši tema yra aktuali ir plačiai nagrinėjama. Tiek mokslinėje literatūroje, tiek paprastuose populiariuosiuose straipsniuose yra aprašomi manipuliavimo bruožai, būdai kaip galima atpažinti manipuliuotojo veiksmus bei kaip išvengti manipuliavimo pasekmių.
                      Bandant perprasti kokį nors reiškinį, nesvarbu ar siekiant apsaugoti save, ar norint pačiam išmokti kažkokių gudrybių, pirmiausiai reikia apie jį surinkti informaciją. Kalbant konkrečiai apie manipuliavimą, siekiant jo išvengti, taip pat vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti informacijos ieškojimas. Žmogus nesidomėdamas manipuliacija, gali dažnai nepastebėti, jog juo yra manipuliuojama. Dėl šios priežasties svarbu domėtis pačiu manipuliavimo reiškiniu, manipuliuotojo bruožais ar net gi manipuliavimo patarimais, kurių išmanymas leis lengviau pastebėti visa tai kitų elgesyje. Taigi norint gauti daugiau informacijos, galima paprasčiausiai naudotis internetu ieškant įvairių straipsnių šia tema. Taip pat būtų pravartu pasidomėti ir mokslininkų įžvalgomis, skaitant tyrimus bei mokslinę literatūrą. Domėjimasis manipuliavimu atskleis šio reiškinio bruožus ir padės jo išvengti.
                      Įvairiuose straipsniuose galima rasti daugybę patarimų kaip atpažinti manipuliavimą. Skirtingi straipsniai orientuoti į įvairias sferas, kuriose galima patirti manipuliavimą: santykiai, prekyba, teisinė sistema ir pan. Taigi pateikiama ir skirtingi bruožai, iš kurių galima pastebėti, kad tavimi yra manipuliojama, kurie gali būti universaliai pritaikyti įvairiose situacijose. Vienas iš bruožų, leidžiančių nuspėti apie manipuliuojantį elgesį yra vertimas  greitai apsispręsti, nepaliekant laiko pagalvoti. Tokio elgesio pavyzdžiu galėtų būti visiems gerai žinomos tele-parduotuvės. Jų reklamose šaukiama apie mažas kainas ir galimybes gauti papildomą prekę nemokamai arba norimą prekę pigiau, paskambinus ir užsisakius prekę telefonu DABAR. Taigi žmogus, susižavėjęs preke bei galimybe ją įsigyti pigiau neturi laiko kritiškai pamąstyti ar prekė jam reikalinga, todėl ima telefoną ir skambina. Jei būtų galėjęs ilgiau pagalvoti ar ši prekė jam išties reikalinga arba pasvarstęs galimybes įsigyti ją kitur už mažesnę kainą,  galbūt būtų neskambinęs. Taigi derėtų atkreipti dėmesį į kito žodžius situacijose, kuriose jaučiama, jog nepaliekama laiko pagalvoti.
Dar vienas signalas apie manipuliavimą gali būti paprasčiausias žodis ,,kadangi‘‘. Buvo atliktas tyrimas su žmonėmis, laukiančiais eilėje prie kopijavimo aparato. Vienu atveju priėjo žmogus ir pasakė  ,,Atsiprašau, turiu penkis puslapius. Ar galėtumėte mane praleisti?‘‘ jį praledo 60procentų žmonių. Kuomet jis priėjo ir pasakė: "Atsiprašau, turiu penkis puslapius. Ar galėtumėte mane praleisti, kadangi labai skubu?" praleisti sutiko 94 procentai. Galiausiai buvo bandyta žmonių reakcija, kuomet pasakomas argumentas, bet nelabai logiškas:"Atsiprašau, turiu penkis puslapius. Ar galėtumėte mane praleisti, kadangi turiu pasidaryti kopijas." Bet vis dėl to sutiko praleisti 94 procentai kaip ir pateikus logišką argumentą. Taigi galima matyti, jog tiesiog pateikiant žmonėms priežastis, kodėl jie turi kažką daryti, jie sutinka, net jei argumentuose trūksta logikos. Tad kai yra ko nors prašoma, reikėtų atidžiau įsiklausyti į tai, kas yra sakoma, aklai  nevykdant prašymų.
Dar vienas, dažnai aptariamas manipuliavimo požymis – kreipimasis į sąžinę. Paprastai tariant – kažkas duodama, o po to siekiama gauti kažką mainais. Šį bruožą galima pastebėti įvairiose situacijose. Pavyzdžiui draugas karts nuo karto daro įvairias paslaugas, o po to kreipiasi, sakydamas, kad šiaip jis nieko niekada neprašo, bet dabar jam labai reikia paslaugos, tarkime, pagloboti katę savaitgalį. Taigi, tarsi nepaliekama kita išeitis tik sutikti, kadangi jaučiama skola draugui, kuris tau padeda, tad turi padėti ir jam, nors galbūt planavai savaitgalį kur nors išvykti. Tą patį bruožą galima įžvelgti ir prekyboje. Pavyzdžiui, pardutuvėje prie žmogaus prieina prekiautojai su sūrių pavyzdžiais. Jį vaišina įvairių rūšių sūriais, jis ragauja. Tačiau paragavus, siūloma įsigyti jų produkcijos. Kadangi žmogus jau gavo kažką nemokamo iš prekeivių, jaučiasi skolingas ir siekdamas numalšinti sąžinės graužatį nusiperka sūrio. Pastebėjus, kad žmogus kažko siekia, primindamas apie praeityje padarytas paslaugas ir taip sukeldamas sąžinės graužatį, galima įtarti, jog yra naudojama manipuliacija, kaip ir tais atvejais kai jaučiamas spaudimas greit apsispręsti bei argumentuojama nelogiškais sakiniais.
Nei vienas žmogus nenori būti manipuliavimo auka, todėl reikėtų žinoti kaip to išvengti. Kaip jau minėjau anksčiau, svarbu turėti informacijos apie manipuliavimą, kuri padės atpažinti manipuliatyvų elgesį. Taip pat svarbu išlaikyti sąmoningumą ir kritinį mąstymą. Jeigu manipuliatorius spaudžia priimti sprendimą greitai, derėtų nepasiduoti įtakai ir leisti sau pagalvoti ilgiau ir apmąstyti įvairias sprendimų galimybes, o ne tik tą, kuri yra peršama. Kaip minėtame pavyzdyje apie tele-parduotuvės siūlomą prekę: prieš perkant daiktą visuomet reikia apmąstyti jo reikalingumą, apgalvoti alternatyvas, kur dar būtų galima jį nusipirkti galbūt net mažesne kaina ir nepamiršti, kad reklama rodoma kelis kartus per dieną su tais pačiais skambiais šūkiais, kad tik dabar paskambinus gausite ypatingą nuolaidą. Siekiant išvengti manipuliavimo kai bandoma paveikti jūsų sąžinę, reikėtų nepamiršti savo teisės rinktis. Svarbu pasitikėti savimi ir žinoti, kad jeigu kitas padarė jums paslaugą, dar nereiškia, kad esate skolingas. Tarkime draugas, kuris dažnai darė įvairias paslaugas, paprašo ne pasaugoti katę, o leisti pagyventi metus tavo namuose? Tai rodo minties apie skolą absurdiškumą. Žmogus, kuriam buvo kažkaip padedama, neprivalo daryti visko, ko tik paprašys kitas. Išlieka galimybė rinktis, o pasirinkus nebijoti pasakyti ne – savo sprendimus išsakyti pasitikint savimi. Taigi kiekvienu atveju, kuomet jaučiamas manipuliatyvus elgesys, svarbu išlikti budriam, įsiklausyti į kito žodžius bei leisti sau laiko pagalvoti ir apsispręsti bei įsitikinti ar sprendimas kažką padaryti yra tavo ar primestas kito žmogaus.

Iš manipuliavimo bruožų ir pavyzdžių galima pastebėti, kad kalba nesunkiai pasitarnauja kaip manipuliavimo įrankis. Kalba panaudojama įtikinamoms kalboms, reklaminiams šūkiams sukurti, kurie dažnai nepalieka laiko apsvarstyti ar priimti sprendimai iš tiesų yra tavo. Kartais priversti žmogų padaryti kažką prieš jo valią užtenka vos vieno žodžio ,,kadangi‘‘, kas rodo kalbos galingumą. Tačiau žmogus kalbą gali panaudoti ir priešingiems tikslams pasiekti – išvengti manipuliacijos. Čia kalba gali pasitarnauti kaip įrankis analizuoti manipuliuojančių žmonių žodžiams, atsisakymui daryti tai, kas prieš tavo valią bei gauti informacijos, kuri bus naudinga kovojant su manipuliacija.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą